drumstas dangaus alus
sprangiam dienų kąsniui
dumbliai – nakties laimikis
nei pusryčiams nei gyvenimui
dūla smilgų verbos
molio ąsotyje –
niekas negrįžta namo
begaline vienatvės jūrmyle..
bet kas
mergaitišku balsu niūniuoja –
gal tik vėjavaikystė
tuščiavidurėje švendrėje?
begarsė smėlio slinktis
įsėlins per slenkstį –
kojos nebenubris
ligi pusryčių ligi gyvenimo
kuršiškos saulės voratinkliai
plaikstos palangėje –
dangaus stogais girgždėdama
vėtrungė plaukia..
bet kas
mergaitišku balsu niūniuoja –
gal tik vėjavaikystė
tuščiavidurėje švendrėje?


vajėtau















