***

Paskambink man
naktį kai dūsta
žiogai —
pieštuku ir lapais
įrėmintas tavo
buvimas —
laidais prisirišau...
Apie dienas keturias
pasakok —
tylėk —
kai nekalbės mano
garuojantį opiumą
išprašydama pro langą
žiogams — (įkvėpimas)
Jau ne be (tau)
iki kito karto
kai raidėm pabirs
gyvenimas.