tokia tyla lyg degintų plaštakę

tokia tyla lyg degintų plaštakę
lyg gertum Tėve neatmieštą vyną
ar tu žinai  ką ta tyla pasakė
kad viskas jau paminta ir sudilę

tokia tyla lyg gertum lapių kraują
ant sudūlėjusių Pabradės samanų
tokia tyla o Tėve  tuščios saujos
kada krūtinėje po grašį dalinu

kuomet rauda akiduobėj sustoja
neprašo geismas guolio šilumos
tokia tyla o šaltis tiktai moja
viršum aklos pažemintos aistros

ar tu žinai  o Tėve mano skausmą
nugertas jis kaip šulinio vanduo
tiktai naktis sūpuoja varpo gausmą
pakrantėmis žygiuojantis ruduo