nebuvimas

tavo nebuvimas apsunksta
vakar tamsoje bandžiau jo paragauti
bet nebuvimas
tolo kažkur į mėlynus
pakraščius tarp minkštų kalnų

jaukinausi šiltas
prisirpusias mintis
lyg šilumos būtų maža
buvau paskutinio troleibuso keleivė
kad nakčiai atėjus
dalinčiaus su tavimi
baltom paklodėm ant
čiužinio prie lango

bandžiau būti suplėšytu sapnu
ir priešpaskutine morfino doze
aš buvau fotoaparatu
kartais fiksuodavau tavo retus žingsius
ir saugojau juos stalčiuose
buvau tavo mergaitė
slegiama sekmadienių

sekmadieniais tavo nebuvimas apsunksta