iš nakties šešiolikai sesių (vienai labiausiai)

Kiek pasaulis turi seserų --
Paryžiuj, kur šlapia
kur rudenys
nuogutėles kojas
vandenin įmerkę

kiek pasaulis turi seserų
kur lieknose rankelėse
neplauti skalbiniai
džiūvo ir
niekaip
ir džiūvo
(darbas žmogų puošia)

kiek pasaulis turi seserų
kur apvalios valtelės
Čiurlionio paveiksluose
ir balta preliudija
mažytėse varpinėse

kiek pasaulis turi seserų
ir nei vienos vargonininkės
nei vienos, kurios
kambary gyventų
visi garsieji

kiek pasaulis turi seserų
ir visos, o visos
sutelpa tavo
naktyse
(kai septynios iš
šešiolikos miega)

kiek pasaulis turi seserų!
primink mūsų vakarus,
primink mūsų rimtus
purvinus veidelius
primink mūsų sodus
ir mūsų
tik mūsų lietų

primink, mano sese,
žibintų nušviestą
kreivakoję
vaikystę

ir bičių dūzgimo
sugeltus
namus