į lūpas

užkodavęs lūžtančias natas
praskleidei pušų blakstienas
horizontą liečiančias
tyliai
tyliai

(taip moka kūdikiai miegoti,
kai medžiai sunkiai vaikšto
po šlamančių blakstienų sodą)

susikaupiau ir jo kamieną
apglėbiau stipriai
apsidairiau
bučiavau
tyliai
tyliai

pirmas gervuogių
bučinys

ir medžiai suklupo