Senų pranašų pageltusios
Mįslės neduoda ramybės
Ir šokčioja mintys
Kaip natos čigono baladėj:
Aš buvau desperado-
Mano flamenko sušoktas
Ir nebekviesk niekados
Sutrypti į tylą,
Jau tiek nužydėta
Narciziško juoko.
Aš buvau desperado-
Klejojau ties tavo belange
Ir mėčiau Venecijos kaukes
Po kojom.
Poetesa, nutilk,
Nebevirkdyk mano
Perkūno oželių! -
Rėkei man pro ūkanas.
O aš tik tirpdžiau
Mūsų prozišką būtį-
Aš buvau desperado


Merlina













