Ryto mergina

Išspirta pro duris
Tu vaikino grakštumo,
Prakeiki jo naktį
Iš sielos bjaurumo.

Dar vakar
Jis buvo tau idealas,
Ir buvo
Dievybės įkūnytas kelias.

Jis glostė ir guodė
Tavąsias akis,
Lyg jose matytų
Atvirąsias duris.

Bet tu atsisėsk
Ant laiptelių šaltų
Ir graudžiai pravirk
Ant upelio šlaitų.


2001 02 20