Pavėluotas, bet spėjęs į dangų

Ne keliai, bet kiekvienas į dangų,
Ne tamsa, bet dievų nesimato.
Sniegas naktį per siūles išardo,
Pūgos naują sau aukurą rado.

Paaukok vieną naktį ne pūgai,
Minutes aš paversiu į valandas.
Jei meluosi, sakyk, kad pabūgai,
Jei kentėsi, pajusi, kad kalasi

Ne sparnai, bet taip skaudžiai
Į smilkinius. Neiškęsi - padėk -
Miego šmėklos vaiduoklių nebaudžia,
Sniego pūkas išmoko tylėt.

Dangus, virtęs į nebylį, klauso,
Nors tyla, jei galėtų, išplauktų.
Tavo kelias - kur vakaras rausta.
Mano kelias - ne kelias - į dangų.