neišmokęs skristi
ant kelmo
tyliai
atsisėdi
stebi
kaip
saulė vakarinė
braido
palaido veršio
akyse
pavasario sulaukęs
lėtai
nuleidi
galvą
ir nugirsti-
kad saujos snaigių
slapčia
į tavo plaukus
pinas
idiliška ramybė
šiandien
sodžiuj