Ant varnėno snapo galo,
kartais
ant sparnų,
moliūguose išskaptuotose žvaigždėse,
kartais
žvyrkelio nugaroje,
pamatau dievo karvytę.
ji skęsta pienių pūkuose.
Išluptuose kauliukuose tupi maži vaikai,
kartais
jie lekia varnėno sparnais.
murkteli į tyrą, vandeninį stiklą ir
atsispindi mums.
pavirsta gintarais
kartais
ant varnėno snapo galo.