Mergaitė iš rojaus

Jos kojas apsupo ir švelniai apkabino,
Lyg paglostė jūros banga.
Vėjo atodūsiuose plaikstėsi
drabužis lengvas,
lyg vasaros nakties svaja.
Tariamus žodžius bangų mūša prarijo.
Mergaitė traukė ir viliojo lyg glėbys artimo žmogaus,
širdžiai mielo ir brangaus.

Gelsvos bangos vėjo stumdomos
slėpė veidą ledinį.
Ryškiai lūpos prisirpusios,
lyg uždrausti vaisiai viliojo.
Žvilgsnis paslaptingas
lengvai paklydęs
pilnai tuščioj visatos begalybėj.
Mergaitė, lyg nužengusi iš rojaus.