Tu su manim pabūk,
kol viskas pasibaigs.
Kol šerkšną nubarstys
pusnin įbridę medžiai.
Tu su manim pabūk
Dabar - ilgai ilgai,
kol su žara, vėlai
pati širdis užgęsta.
Tu su manim pabūk.
Pabūk, kol dar gali
kai su skausmu kažkur
giliai užstringa žodžiai.
Aš kaip naktis tamsi,
beprasmė ir tyli...
Ach, sniego girgždesys! Girdi?
Tai mus jis guodžia.