Ėjimas..

Kaip saldu eiti gyvenimo ašmenimis
Ir nuo jų ironiškai žiūrėt žemyn:
O kas, jei viena koja slystels:
Vienas kreivas žingsnis – ir man šakės?
Leisk padaryt dar vieną sarkastišką pokštą –
Grįžt į gyvenimą,
Kaip katei,
Bent vieną iš tų devynių kartų.
O kitąkart aš tyčia griūsiu,
Stačia galva ir be parašiuto.
Nusijuoksiu tiesiai tau į akis –
Man nebaisios tavo juodos ašaros.
Tada paskutinę akimirką iš apmaudo pakeisi
Visus įmanomus gamtos traukos dėsnius
Ir leisi man grįžti.
Kad toliau laižyčiau saldų meilės medų
Nuo kalavijo ašmenų.