Dvejonės...

Pelėsiais kvepia
Tyla iš tavo lūpų,
Sugauti vėjy tavo balsą
Bandžiau paspęsdamas spąstus,
Pakėlęs žalsvą akmenį iš jūros
Metu tenai, kur pats einu.

Gal vėlgi rašaluota plunksna skęsta
Gyvosios jūros vandeny,
O tavo kančios saujoj mąžta
Atrodytų, kad jų nė neturi...

Žirgais pakilsime bučiuot žvaigždžių,
Ir skinti vaisių debesų.
Stiklakūniais pašvęntinsim žiūrovus,
Hefaisto žirgą, jo varovus.
Esu ar nebesu - ne abejonė -
Drugelio, išrautais sparnais, svajonė