yra toks vėjas..

yra toks vėjas –
lūkuriuoja
prie stotelių pakely
ar suka
smilčių vilkelius
ties labirintų
sankryžom –
tik nežiūrėk,
nekalbink –
būk aklas nebylys –
žole atskriejęs šuoras
laukimu
lyg anglimi
akis paženklina..

užsisvajojęs laiptinėse
dulkių blizgučius
skraidins
arba užsnūs
ant kieto slenksčio
susirangęs –
neženk
į dvelksmą tarpdury,
į vėją neįbrisk –
susirgsi
nepaaiškinama
nuotolių nostalgija..

bučiuoja skruostus,
vagia ašaras
ir pažadus dalija,
sutemus
šiurpuliais nubėga
šmurkštelėjęs
į pižamą –
neapsigauki –
naktinėjant
vėjiškoj draugijoje
išaustos mintys
ima svaičioti,
kas neįmanoma..

išūžęs galvą,
įsisukęs į skvernus
vaidins sparnuotį,
išjuoks
nagais į kojas
įsikibusią
žemynų trauką –
gal ir išmokys
popierinį lėktuvėlį
pilotuoti,
bet ar norėtum
amžinai pavasarių
ir gūsių laukti?

yra toks vėjas –
blaškos žodžiuose,
sulieja potėpius,
įstringa stygose,
nerūpestingai
švilpiniuodamas
į veidus pučia šiltą garą –
užsibintuok akis –
žiedadulkių pusny
jis tyko ilgesiu
paskiepyti
pasiligojusius
pavasariu..