Truputį kitaip...

Nusivedei mane į rūsį ir užgesinai šviesą. Kai užkliuvau už seno medinio arklio, o šis užvirto ant puodynės, uždegei žibalinę lempą. Jos jauki minkšta šviesa užklojo seniai nenaudojamus suklypusius baldus ir dėžes, kuriose slėpėsi praėjęs laikas, įsikūrė apdulkėjusiose lentynose, įlindo net į pelių urvą nenusakomos spalvos sienoje. Iš ten pasigirdo vienišas 'cypt' ir pilkšvas kailiukas nušmirėjo grindimis į plyšį kitoje sienoje, turbūt aplankyti kaimynų.
Langai buvo uždangstyti kadaise žalios medvilnės skudurais - "čia, kad nežiopsotų svetimi", - pasakei, nors pro plyšelius, kuriuos vargiai galima pavadinti langais, matėsi tik praeivių batai. Žinau, kad ši vieta tau buvo šventa ir niekad nesiprašiau čia, kaip nieks nesiprašo arbatos pas menkai pažįstamą bičiulį.
Taip. Aš tavęs nepažinojau. Taip galiu pasakyti dabar. Nežinau ar galima spręst apie žmogų iš jo daiktų, iš kambario, kuriame gyvena , ar iš mažų nereikšmingų smulkmenų, bet aš tai darydavau nuolat. Ir gal dėl to kartais nevalingai užsižiopsodavau į tavo marškinių sagas, o ne į akis...
Tąkart buvo kitaip.
Kai atsitokėjau ir apsipratau su blausia šviesa, tu atitempei lagaminą, juodą ir apdulkėjusį. Visą  tą laiką nepratarei beveik  nė žodžio tik šypsojaisi. Mįslingai šypsojaisi...ir akimirką, pagalvojau, kad  čia kažkas ne taip. Pradėjau kurt neįtikimus vaizdus, kas galėtų nutikt atidarius tą paslaptingą dėžę: geriausiu atveju - išplasnos pulkas balandžių arba pora ilgaausių triušių,  blogiausiu – kaip dūmas išsivynios klastingas džinas,  su savo dviprasmiškais pasiūlymais. O tu vis dar tylėjai...Ir buvo labai juokinga, kai atidarius pasirodė, kad ten - tik šūsnis pageltusių popierių ir kelios knygos nutrintais viršeliais. Tu nupūtei dulkes nuo šalia stovėjusios dėžės ir patiesei keletą senų apklotų. Pasodinai mane ten kaip vaiką ir kaip vaikui visą naktį sekei pasakas...

****

O  dabar gali paklausti. Paklausti, kodėl aš tau visą tai pasakoju, jei tu ir taip žinai ir galbūt netgi daugiau už mane. O ar žinai ir tai, kad į žmogutį, kuris tau leidžia pasijust ypatingam, pradedi žiūrėti truputį kitaip...