Kad būtumėm statūs

žiema yra sunki,
bet dar bus vasara,
ir žemė nori, kad būtumėm statūs.
laisvi, bet atsargūs,
tarsi plaukiodami siauroje valtyje.
netikėtai išnyra vienas sapnas iš Afrikos:
Chari pakrantė, daugybė laivelių,
puiki nuotaika.
sakytum mėlynavo žmonės
su trimis lygiagrečiais randais ant skruostų.
mane kviečia į valtį -
tamsaus medžio kanoją.
ji labai nestabili,
net ir tada, kai plauki atsitūpęs.
tai pusiausvyros triukas.
jei tavo širdis kairėje pusėje,
galvą reikia palenkti į dešinę,
nieko neturėti kišenėje,
nejudinti rankų,
atsisakyti bet kokios retorikos.
ypač tai: retorika čia neįmanoma.
kanoja gražiai čiuožia vandeniu.