fenomenai, pabaiga

dar šis bei tas, ko nebuvo pirmuosiuose
fenomenuose.
***

Ankstyva varna rakinėjo dantis. Tai matydama vėlyvoji varna iš nuostabos krapštė akis*, o autorius krapštė pakaušį bandydamas rasti paaiškinimą tokiam fenomenui. Prie ankstyvosios varnos namų durų atsirado iškaba „Stomatologijos kabinetas“. Vėlyvoji varna nusprendė, kad neverta anksti keltis dėl to, kad rakinėti sugedusius dantis.
*Kaip žinia, varnos paprastai dantų neturi, todėl vėlyvoji varna ir autorius gerokai nustebo.


***

Kartą lapinas gavo atostogų. Per atostogas jis turėjo laisvo laiko pagalvoti.
- Aš nesu laimingas – sugalvojo lapinas. Ir išejo pasivaikščioti. Mieste vaikščiojo daug žmonių. Mieste ant šakos sėdėjo dvi voverės. Viena jų pažiūrėjo į vaikščiojančius ir nusprendė:
- Velniškai neoriginalu nebūti laimingu.
- Bet labai romantiška – atsakė kita. Ji net nebandė slėpti ironijos.

***

Kiaulė buvo nutukusi, gyveno fermoje ir neturėjo problemų. Vieną dieną ji ėmė liesėti, nes tai jai pasirodė šaunu ir madinga. Kiaulę išvijo iš fermos, nes liesoms kiaulėms fermoje ne vieta.
- Ne kiaulei manekenės karjera – pamanė indėnai, sumedžioję pliką ir liesą šerną.

***

Laiptų aikštelėje perdegė lemputė. Laiptinėje gyveno indėnas. Indėnas labai bijojo elektros, todėl lemputė liko nepakeista. Vieną dieną indėną aplankė draugai. Namo jie išėjo jau sutemus ir vos nesusižalojo besileisdami neapšviestais laiptais. Pasklido gandai, kad indėnas nekeičia lemputės iš šykštumo ir jis prarado daugumą savo draugų.

***

Žiurkė atsibudo ryte ir užuodė nemalonų kvapą.
-Pasaulis pašvinko - tarė ji sau – reikia kažką daryti.
Savo manymu viską supratusi žiurkė šoko iš lovos, griebė transparantą ir nubėgo protestuoti prieš sugedusią visuomenę.
Palovyje vaipėsi ir toliau smirdėjo garbingo amžiaus silkių galvos.

***

Katinas ėjo ir sutiko indėnus.
-Kokios gražios tavo akys – pasakė indėnai.
Katinas apsimovė kumštines pirštines ir ėjo toliau. Netrukus jis sutiko opšrus (barsukus).
- Kokios gražios tavo akys - išgirdo katinas.
Jis užsidėjo tamsius akinius. Katinas niekaip negalėjo suprasti, kodėl niekas nepastebi jo puikaus charakterio.

***

Bebras valgė kiaušinienę. Netrukus aplink jį susirinko būrys oposumų, kurie ėmė jam priekaišatuti, pasakoti baisias istorijas apie cholesterolį, nutukimą, širdies ligas ir linksmas istorijas apie puikią vegetarų sveikatą. Bebrui sugedo apetitas ir jis, palikęs kiaušinienę, išėjo sau. Oposumai, nieko nelaukę, kiaušinienę surijo.

***

Kartą indėnas rado skardinę šprotų konservų. Nors nieko panašaus indėnas nebuvo matęs, skardinė didesnio jo susidomėjimo nesukėlė. Šiek teik pagalvojęs indėnas numetė konservus į krūmus.
- Kaip gerai, kad indėnas nerado granatos - pagalvojo oposumas, sėdėdamas krūmuose ir valgydamas šprotus.

***

Varnas apėmė nuobodulys, tad jos pakilo į dangų ir ėmė ten skraidyti. Apačioje bėginėjo susierzinęs ežys ir mojuodamas lazda šaukė:
- Skraido čia visokie! Eitumėt geriau kankorėžių rinkt!
- Mes padangių paukščiai, nei sėjam, nei pjaunam – kranksėjo varnos besitaikydamos apdergti ežiui akinius.
Kankorėžių derlius tais metais buvo ypatingai gausus.

***

Knygynuose pasirodė knyga. Minios skaitytojų susirinko jos pirkti. Labai išsilavinusi avytė irgi nusipirko naująją knygą. Perskaičiusi ji nusprendė:
- Šlamštas!
- Svarbu ne avytės nuomonė, o geri honorarai – pamanė Dievas. Tai jis parašė knygą.