Žodžiai kurių nerašiau
Subėgs garsais i kloaką
Klampiomis akimis,
Susipynusiom rankom
Atvers tas naktis
Lyg skalpeliais.
Užuolaidų šnabždesys
Nepakeliamas.
Su juo dabar išeinu,
Negrįšiu jau.
Šlykščiai banalu kaip tiesa
Ir įprasta.
Po Vilniaus pilkais skudurais
Gatvės.
Vyniosiu i juos vakarais
Vienatvę.
Neliks jos daugiau
Kaip rūko,
Siūsiu sagas kitiems
Ir rūpinsiuos.
Uždegsiu degtuką taip,
Kaip nemoku.
Ugnies įstatymo nepažeidžiu
Ir už butą nemoku.
Viskas ne mano,
Bet nieko nereikia.
Pakalbėjom, pakalbėjom
Dabar baigta.
Nebeskalbk mano kelnių
Nemokamai,
Sutaupysi vaikams vandens
Etiopijoje.
Nelydėk (vis bergždžiai)
Kai išnyksiu,
Važiuok tada klevo į Ukmergę,
Nepyksiu.
Kol tavęs nebus, susirinksiu
Eilėraščius ir daiktus
Iš kampu, pilnų virpesio,
Sielų tuščių ir butelių.
Kur kažkas po šefo gimtadienio
Dūkdavo...
Šaligatvis ekrane
Įskilęs,
Žaidžia kortom po juo
Negimusieji.
Senatvėj varpai
Ima kitaip skambėti.
Ar žmonės gali būt
Padėvėti?
Pamiršai valyt praeitį
Be skuduro,
Šventieji neturi dantų
Ir humoro
Metas išmest nuodėmingą
Kozirį -
Aš čia, nuoga
Išeinu pas Lozorių.