lange kvatoja pilnatis
užmigt neduoda
ir šaiposi iš mano nerimo
už lango nuogos medžių šakos plakas
lyg juodos mintys
skaičiuoju iki šimto
skaičiuoju daugkart
ryte randu pražilusius medžius
juos raminu
sakau ir aš kenčiu
viena teliko pilnatis
iki pavasario