Man liūdna.
Geltonos tulpės geria vandenį godžiai
Leidžiasi dulkės, šnarėdamos guodžia
Leidžias tamsa, matau ir užuodžiu
Leidžias lėktuvai žybčiodami visom lemputėm.
Sodomijos soduose noksta pavėsiai
Auga žolė ten, kur galvą padėsiu
Auga nerimas: kas, jei nespėsi?
Auga ančiukai, kol vanduo plūsteli į krantą.
Man liūdna.
man patinka tavo eilės.skaitai skaitai ir bum - kažkoks nusišypsot verčiantis netikėtumas, pastebi dalykus , kurių kiti gal ne arba ne, ne tai norėjau pasakyt - pastebi kažkaip savaip...švelniai ir glostančiai, netikėtumai tokie : " žybčiodami visom lemputėm'.žodžiu - įdomūs vaizdiniai, savotiški nukrypimai lyriniai, kurie man mieli ir jaukūs;)
labuka, ėjaus per gerus eiliukus, žiū - gi kažkoks nesusipratimas išėjęs (o kaltas, kaip visada, vebmasterius, kuris atėmė "jūsų komentarai" punktą).
taigi taigi.. pasakyt noriu, kad supratai visai tiksliai, bet atvirkščiai :) mane prajuokino intellektaz su savo vertybių paieškom. tipo, forma yra niekas, svarbu, kad iš širdies išplėšta, kad moralinės vertybės kaip mėsinės vitrinoj išrikuotos. niu, tai ką iš ir norėjau pasakyt: toks požiūris yra grafomano pasiteisinimas, nes šis nemoka gerai rašyt, bet vietoj to, kad mokytųsi, slepiasi už tų savo pasvertų vertybių.
tavo variantas tos schemos neatitinka, bent jau imo. ir moralų čia jokių netrūksta, ir jausmo tiek, kiek reikia - neperspausta. apskritai vienas iš gražiausių tavo eilėraščių (vėlgi imo), ramia sąžine duodu penketuką. o jei kas ir galėtų užkliūti, tai tik "žolė ten, kur galvą padėsiu". man kažkaip susipina su "ant akmens šiąnakt dėsime galvas", ar kaip ten. na, ir numuša mintį toje vietoje.
taigi - jokios grafomanijos :) nebent trupinėlis ;)
"galima, negalima"... eilerasciuose viskas galima! Ir apskritai, didziausi istorijoj meno kuriniai buvo sukurti lauzant nusistovejusius stereotipus. Aciu uz demesi.
Na, kas dėl vertybių, tai nelabai ką galiu bepridurti. Rašytas tikrai ne tuo tikslu. Bet kad būtų grafomanijos pasekmė.. Netiesa. Ginsiuos kiek reikės. Tie žodžių pasikartojimai ir pan. savaime atsirado. Tai nebuvo eilėraščio mintis. Ir jei jau kalbėsim apie tikslą, tai tiek to pasakysiu - parašiau jį kaip prieštaravimą. Kažkas pareiškė, kad poezijoje tiesūs žodžiai netinka. Kad neva negalima sakyti "man liūdna", kad reikia sakyti "dangus pravirko" ar kažkokias panašias banalybes. Na ir susierzinau. Taip parašiau "Beveik liūdną". Aišku, per tą laiką iš tikro pasidarė liūdna, todėl atsirado ir šitas. Tai ne grafomanija, tai tikras liūdesys. O forma tam, kad būtų už ko pasislėpti. Arba kad "nekaltai slėptų" (ačiū Lioo.. t.y. Pamišėlio Akims). Man jis bais patinka. Man jis kelia virpėjimus. Skaitytojams matyt mažiau. Vadinasi pritrūko kažko. Vadinasi reikia kritikos.
Tai ačiū visiems už atsiliepimus. Už kritiką ir glostymą. Tiek tas, tiek anas man labai patinka. :)
jei eiliukuose turėtų būti akcentuojamos tik vertybės, tai kunigai būtų garsiausi pasaulio poetai. vertybės neturi kristi į akis, o subtilus žaidimas žodžiais nekaltai dengiantis kažką, kas galėtų būti vadinama vertybe, dar nieko į kapus nenuvarė. o dėl kritikos, tai tikrai nedaviau maksimumo pagaliukų. tiesiog aš eilėraščius skaitydamas daugiau pasitikiu ne protu, o jausmais kilusiais po skaitymo. trūko. truputį. virpėjimo.
Pildau Intellektą:
Panytėles reikia kritikuoti. Panytėlės yra per daug giriamos. Kad jos nepagestų, reikia kartais ir papeikti. Bet! Panytėles turėtų kritikuoti profesionalai ar bent jau talentingi žmonės. Kad nebūtų: "noriu pasakyti ką nors bjauraus, bet nežinau, ką". Liūdna, tovarišč Intelektaz.
PS. Apie grafomaniškus opusus: "Nuoširdumas tokio tipo poezijoje traktuojamas kaip savotiška supervertybė, padedanti nuosekliai surikiuoti ir pateikti labai aiškią moralinių vertybių sistemą, kurią eiliuota kalba tik iliustruoja. Tad moralizavimas ir didaktizmas čia pakeičia tokio moralinio užtikrintumo nežadančią ironiją, neatskiriamą modernios ir postmodernios literatūros aspektą." (D.Satkauskytė)
Panytėl, o kur tavo vertybės?!! :))))))