Ne vaikystė prabėgo..

Pro mane
Ką tik
Prabėgo didelis netikrumas -
Mėlynais marškiniais
Puoštas.
Su kryželiu
Ant 'špagato'
[Ne kaklo]
Tabaluojančiu..
Bet ne Dievas
Prabėgo.
Ne Jo
Tarnas
Ar tarnaitė..
[Jie geri,
Nes šypsotis
Moka.]
Net ne jausmas
Prabėgo.
Ir ne žmogus,
Ne mimika.
Net ne įsimylėjimo
Skonis.

Prabėgo ir
Pasakė,
Kad tėtis
Iš miesto
Parvežė daug
Meduolių
Ir tris akvarelines
Pasteles,
Geltonumu
Kvepiančias..
[Dalinsimės]

Bet ne
Vaikystė prabėgo.
Ne..
Merė Popins
Jau prieš
Kokią valandą
Buvo
Išskridusi į
Savo gūžtą
Vyšnių gatvėje.

Ir tada pamačiau Tave.