Filharmonija ir jūra

Kažkada, eidamas link Aušros vartų, užsukau į Filharmonijos kasas ir nusipirkau bilietą į pirmą pasitaikiusį koncertą. Nežinau, kodėl kilo šis noras. Nesu ištikimas klasikinės muzikos gerbėjas. Manau, kad mašinoje beklausydamas Antros Lietuvos Radijo programos, užsidegiau noru paklausyti ko nors klasikinio gyvai. Tądien grojo Hendelio kūrinius. Keista, kad neįjungiau kitos stoties. Hendelis vežė. Paskui Bachas. Gal todėl kitą dieną vaikščiodamas senamiesčiu spontaniškai prie savęs pritraukiau Filharmoniją. Ji nesipriešino.
Susiruošiau į koncertą. Kaip į šventę. Programoje Bethovenas. Groja Valstybinis Nacionalinis orkestras. Diriguoja Rinkevičius.
Nebūčiau pradėjęs pasakoti šios istorijos, jei ne vienas asmuo, koncerto metu sėdėjęs šalia manęs.
Man atėjus prie biliete nurodytos vietos, savo kėdėje išvydau tuntą laikraščių. Man prisiartinus, šalia sėdintis žmogus sureagavo,- tą ryšulį perdėjo ant savo kelių. Tai buvo apie penkiasdešimties metų vyriškis: žilas, su barzda, inteligentas ,- ryšėjo seną apdriskusį klaikiai margą kaklaraištį, kuris derinosi tik savo senumu su marškiniais ir švarku. Rankose turėjo bloknotą. Jame kažką žymėdavosi.
Koncertui prasidėjus jis pradėjo lankstyti laivelį. Popierius čežėjo ir trukdė klausytis muzikos ne tik man vienam. Vienas žiūrovas jau buvo bepradedąs jam baksnoti per petį, kai netrukus laivas jau buvo paruoštas plaukti.. Ir mus, klausytojus, apgaubė palaimingos muzikos garsai. Laikraščio čiuženimas nutilo.
................................................
Į laivą sulipo beveik visi salėje sėdėję klausytojai. Gal nebuvo tik tų, kurie mieliau pasiliko bufete išgerti kavos..
Greit ir aš jau stovėjau prie gelbėjimo rato, ir žvilgsniu lydėjau tolstančius krantus.
Tai buvo žvejybinis laivas, kuris savo žuvies smarve nelabai tiko prie frakų ir kostiumų, prie išeiginių ponių suknelių.
Jau atviroj jūroj keleiviai pradėjo niurzgėti ir pykti nežinia ant ko ir reikalauti, kad laivas grįžtų atgal. Kapitonas nors ir kaip spyriojosi, bet galų gale nusileido visuotinei nuomonei. Grįžom.
.......................
Plojimai. Sėdžiu Filharmonijos salės kėdėj. Finalas. Dirigentas lenkiasi publikai. Įteikiamos gėlės. Žiūrovai ploja atsistojęs. Žmogelis šalia manęs mojuoja savo laiveliu ir šaukia „bravo“.
Po koncerto išeinu į gatvę. Sėdu mašinon. Automatiškai pasileidžia Antra Lietuvos Radijo programa. Čiurlionio „Jūra“. Smirdžiu žuvim.