Žaislinis tigras

Zoologijos sode kasdien nutinka kas nors įdomaus. Miglė ir Simas tai žino, todėl beveik kiekvieną sekmadienį ten lankosi – nuo to laiko, kai į zoologijos sodą išmoko atvažiuoti vieni, be tėvelių.
        O šiandien kuri diena? Valio, sekmadienis! Ir oras, atrodo, neblogas. Kodėl ir mums nenuėjus į zoologojos sodą? Būriai vaikų jau suka pro vartus į svečius pas žvėris. Anava, jau matau Miglę ir Simą – jie žengia susikibę už rankų. Miglė dar ridena lėlių vežimėlį. Įdomu, kas jame guli? Ogi naujoji gražuolė lėlė Agnė. Miglė ją visur nešiojasi su savimi - kad likusi namuose nenuobodžiautų ir neliūdėtų. Mergaitė pasodino lėlę, ji atmerkė dideles akis ir nustebusi dairėsi aplinkui. Miglė paėmė Agnę ant rankų – šitaip dar geriau matyti. Čia tiek visko įdomaus – štai tigrė liežuviu prausia mažą tigriuką, kurio praėjusį sekmadienį dar nebuvo. Jis taip juokingai straksi ir žaidžia ilga raina mamos uodega. 
        Bet kas gi čia? Lėlės vežimėlyje po antklode kažkas juda, kruta, narna. Paskui išlenda dryžuota letenėlė.
-  Čia gi mūsų Tigris! - nustebo Simas.
- Tai slapukas - palindo po Agnės antklode ir užmigo. Taip jį čia ir atsivežiau. Tegul ir jis pažiūri žvėrių - juk mūsų katinėlis dar niekada nebuvo zoologijos sode, - džiaugėsi Agnė.
- Tigris čia prasmuko be bilieto, jis dabar katinas - zuikis, - juokėsi Simas.
      Vaikai nukeliavo prie baltųjų meškų baseino, bet katinėlis nenorėjo žiūrėti, kaip jos maudosi. Nepatiko jam ir žirafos - vos pamatęs ilgakakles, katinas palindo Simui po megztiniu. O kai vaikai sustojo prie vilkų narvo, Tigris prunkšdamas pašiaušė kailį ir išleido nagus. Išsigandęs katinėlis norėjo sprukti kuo toliau iš šitos baisios vietos - Simas vos begalėjo jį išlaikyti.
-  Nebijok, kvailuti, žvėrys čia uždaryti į narvus, todėl tavęs tikrai nenuskriaus, - ramino Tigrį berniukas, bet katinėlis kaip paklaikęs dar stipriau veržėsi jam iš rankų.
- Vilkai panašūs į šunis, todėl katinas jų bijo. Eime iš čia. Atrodo, mūsų katinėliui čia - siaubo kambar… Oi, Simai, jis sprunka, laikyk! 
- Tigri, kur tu, nebėk! - brolis ir sesuo puolė vytis skuodžiantį katiną, bet šis buvo kur kas greitesnis. Tiek vaikai jį tematė.
      Simas su Migle ilgai klaidžiojo po zoologijos sodą, garsiai šaukdami savo Tigrį ir klausinėdami, ar kas jo nematė. Deja…
- Kam čia įdomus paprasčiausias rainas katinas, tegul ir panašus į tigrą, kai aplink tiek  tikrų žvėrių, - atsiduso Simas.
- Ir tikrų tigrų, - pritarė Miglė.
- Bet mes jo dar neieškojome prie tigrų narvo - eime greičiau, - sumetė Simas.
- Jis ten! Tigri, mes čia, ateiname!  - sušuko vaikai vienu metu, pagaliau pamatę savo numylėtinį.
Katinas  stovėjo prie pat tigrų narvo ir susidomėjęs žiūrėjo į mažąjį tigriuką.
O tigriukas pritipeno artyn ir net prispaudęs nosį prie virbų nemirksėdamas žiūrėjo į katiną.
      “ Koks didelis katinas - tikras milžinas. Bet visai nebaisus, linksmas ir labai gražus, dryžuotas - panašus į mane. O toliau gulinti dar didesnė katė – tikriausiai šito mama.  Ji atrodo kažko nepatenkinta. Ar jam nebaisu turėti turėti mamą tokiais dideliais ir aštriais dantimis? ” – svarstė katinas.
      “ Koks mažiukas tigriukas – už mane daug kartų mažesnis, nors mane mama vadina mažyliu. Čia juk tikrų tikriausias žaislinis tigriukas. Kaip norėčiau ir aš tokį turėti… Per dienas turiu žaisti tik su mamos uodega, ” – galvojo tigriukas.
        Net tigriuko mamai pasidarė įdomu, kuo gi taip susidomėjo jos sūnus. Vaikai, ateinantys į zoologijos sodą tigrei buvo įgrisę iki gyvo kaulo, nes ją nuolat erzindavo ir net prasivardžiuodavo. Kiti į narvą mėtydavo visokius neskanius daiktus. Treti  bandydavo tigrę paglostyti ir net paliesti jos dantis. Tigrė stebėjosi, kad esama tokių kvailų vaikų ir tokių neprotingų tėvų, kurie savo vaikų neperspėja, kad tigrai gali juos…brrrrrrrrr … baisu net sakyti. Todėl pamačiusi vaikus, tigrė jiems išdidžiai atsukdavo užpakalį. “O čia – ne įkyrus dvikojis, o mažyliukas dryžuotas keturkojis, toks panašus į tigrą. Tikriausiai tolimas pusbrolis atvažiavo mūsų aplankyti. Bet, atrodo, jis labai mažai valgo, todėl ir neužaugo didelis”, - nusprendė tigrė.
- Užeik į svečius, mažyli, nebijok. Še, pasivaišink žalia mėsa, - pakvietė tigriuko mama katiną.
- Ateik, pažaisime, būsi mano žaislinis tigriukas, - apsidžiaugė tigriukas.
- Mano vardas Tigris, esu ne žaislas, o katinas, - mandagiai prisistatė katinėlis, kaip buvo išmokytas.
- Tada būk mano draugas. O aš dar neturiu vardo, mane krikštys po mėnesio, kol kas vaikai renka man vardą, - pasakė tigriukas. 
            Miglė su Simu pasibaisėjo pamatę, kad katinėlis įlindo į tigrų narvą.
- Jie jį sudraskys…Vienas tigro šuolis - ir… - ašarojo Miglė.
- Eime kviesti prižiūrėtojų, kad jie kuo greičiau išgelbėtų  mūsų Tigrį, - ryžtingai pareiškė Simas.
      Kai vaikai drauge su dviem prižiūrėtojais ir žvėrių tramdytoju atskubėjo prie narvo, mama tigrė snaudė, tyliai murkdama, o tigriukas su katinėliu žaidė gaudynių. Visi lengviau atsikvėpė. Paskui  plyšo juokais, kai katinas pradėjo žaisti tigrės uodega, o tigriukas pradėjo gaudyti katino uodegą.
- Jie susidraugavo, kas galėjo pamanyti… - kraipė galvą žvėrių tramdytojas.
-    Juk visi jie - kačių giminės, - pareiškė prižiūrėtojas.
-    Klausykite, vaikai, jūsų katinas galėtų  likti gyventi čia, tigrų narve -  dirbtų sau žaisliniu tigru. Zoologijos sodo lankytojams tai patiktų, o mums atneštų pelno. Už katiną jums daug užmokėsime, ir jį čia gerai šersime, - pasiūlė vienas prižiūrėtojas.
-  Pasirūpinsiu, kad judu nuo šiol į zoologijos sodą įleistų be bilieto, - gundė kitas.
-    Betgi Tigris - mūsų mylimiausias katinėlis. Ne, mes jo neatiduosime žaisti tigrams, teks jums paieškoti kito žaislo, - tvirtai pareiškė Simas.
-  Už jokius pinigus. Tigri, kac kac kac, metas eiti namo – mama mūsų laukia, - pakvietė katinėlį Miglė.
- Bet pažadėkite, kad kitą sekmadienį vėl galėsiu aplankyti savo pusbrolius tigrus, - sumurkė katinėlis.
- Gerai jau, gerai, - sutiko megaitė.
- O prie vilkų narvo išvis nesiartinsime, - pažadėjo Simas.
“ Kai pasakysiu kiemo šunims, kad draugauju su tigrais, jie manęs iš tolo bijos, ” - džiaugėsi katinėlis, išdidžiai žingsniuodamas namo.
-  Lipk į vežimėlį šalia lėlės, pavešiu, nes pavargsi, - pasiūlė Miglė.
-  Taip greit nepavargsiu, juk aš tigrų giminės, - pareiškė Tigris.
   
Virgina