išdievinimas

jei blakstienų mojis
nebūtų storesnis už
ižo svorį, nekalbėčiau
apie dangų nukramtytų
lūpų, netylėčiau į nakties
akį, staugimu užspringęs

praregėjęs vandens plonumą,
trokštantį save išgerti, savim
užgeriant, prageriant save -
pamiršti kraujuotus ekečių
kraštus - nelįsk dievui į akis,
toks storas gyvenimo noru -
netilpsi, nes mano dievas pats
kaip piligrimas, stiklinėse
prapylęs grimasas, kiurkso,
pasirėmęs tik tavo tikėjimu

užkaitęs dubenį, per patį vidurį
malonės nenuplauk rankų savo
moteriai, laimę parnešęs, nes
į tavas akis sutilptų viškus*
ir vargonai, o ją palik altorium -
nupjovęs meilikavimo rankoves,
saulėlydžiu akis suvilgyt


*vieta bažnyčioje, kur choristai gieda; bent jau taip ją vadina mano senolė