Kai būna nieko,
tai rašinėji laiškus
vandens lelijoms
arba
aliejiniais dažais
dažytoj sienoj
šypseną išskuti...
Ir vaikštai daugmaž
punktualiai,
kalbiesi,
ir nieko,
sakai,
nieko.
Čia pasitaikė labai įdomus "nieko" atvejis. Eiliukas toks, kad neva kasdieniškas (pradžioje), bet ir užgriebia apibendrinančią prasmę (paskutiniosiose šešiose eilutėse).
Ir visuomeniškas, ir asmeniškas