žąsies oda

plunksniniais prisilietimais
nualpinai žmogų
moterį būtybę
įpūtęs oro nusilipdei
labiau prie savęs
derančią žmoną
su rankom šiokia tokia
galva pilvu
rasojančią kiekvieną rytą
bandelėmis kava
miegančią tyliai
ir gyvenančią šalia
tik taip
ne sau
žąsies plunksnomis
kimštos pagalvės
nudusins
švelnią rankų odą
tyrą alsavimą
pravėrus langą
ryte
ne ji pravers
o tu

plunksniniais prisilietimais
papuoši žąsies odą
tavo moters