gėlėmis rūdijančia valtimi

konsumacija dvelkianti moterie
paryčiais iš sapnų pareinanti
per rugsėjo rūdijantį dumblą
gėlėmis apkaišyta valtimi

traukinių nebyli melancholija
neparaudo meilei meluodama
kelią perbėgo galvą pametusi
danguje jau kiti ženklai

ne te išorė liks paslapty
nebent žiupsnis faktūrinių raštų
ant atsargiai auksinės spalvos
mėnesienos melanžinių pėdkelnių

ignoruok depresuojantį rudenį
nusijuok man ką nors intriguojančio
po skersai išilgai išbraidžiotą
paryčiais išsibarsčiusį sapną

užkankinta alerginė nemiga
į rugsėjo rūdijantį dumblą
išsibarsčiusias bučinio liekanas
aš užmiršiu prakiurusia valtimi