* * *

Nakties kambariai pilni švininių vėtrų ir verpetų,
Demonų lipdančių freskas iš šalčio šukių.
Nebeliko juose nei Dievo, nei angelų globėjų
Tik liūdesys rypuoja ant išlindusio savo metalinio karkaso.

Kažkada čia buvo pilna vienakojų šokių,
Kimių operečių, drėgnų ir goslių vienalūpių bučinių.
Liečiau tą pasaulį riešais, pažymėtais plieno deivių,
Išmokiusių aukos sielą sudrebint pirštų pagalvėlėm.

Žudžiau ne iš geismo, ar pykčio.
Iš siekio pažinti ir suprasti.
Šalčio freskoje išvysti
Akių Demiurgo,
Bedugnes.