Adagio

pasirodė,
kad kvepia migdolais ir vandeniu.

lyg blaškytųsi sužeistas paukštis -
persefonė iš kampo į kampą ir lūžtų sparnai prakeiktom naktim,
kai elegiškai myli mane žvakių šviesoj ir išprotėję
odisėjo laivai niekaip negali numirt, -

taip. ten kvepia migdolais ir vandeniu,

užmerk akis. purpurinėj žvakių tyloj,
vėjo lūpom prabyla naktis ir meldžias dievai,
adagio kalvadoso taurėj -

jau.

išėję paklyst neturi kur bepareit,
vakarėjant itakėj taip tyliai, beprotiškai kvepia -

mirtim,
migdolais ir vandeniu.