Žmogžudystė porceliano puodeliuose. Meilė.

Porceliano puodeliais skimbčiojo pirštai
tokie permatomi ir balti tartum sniegas
nervingai čiupinėjo lyžčiojo
glaudė prie lūpų
ragavo ir uodė kvapų pridaigintą žalią arbatą
jazminais ženšeniais bei kiniškom rožėm
citrinų žievelių žiupsneliais

gerk dar gurkšnelį
juk taip stengiaus tau virti
kvapus ir skonius suderinti

dar kažkur palubėj erdvės smaugiama
liejosi muzika
kažkoks garso takelis
tin tin tin
galbūt iš filmo apie mergaitę mėgusią debesis
ar mėgo arbatą, nepamenu

mažuose porceliano puodeliuose istorijos atgimė
šimtametės
o gal tik praeito pavasario
tik nebuvo jos žalios
kaip mano žalioji arbata

išgerk dar gurkšnelį

ir gėriau
iš gailesčio
juk sakei, kad taip stengeis
(savosios tu net nepalietei)
bijojai išsigandai ir neperspėjai
o aš juk ir taip žinojau
kad ženšenis dera su baltais beskoniais milteliais


tin tin tin
susitiksiu su mergaite mėgstančia debesis