tėvas

kai mano tėvas
užšalo
buvo beveik pavasaris

paskui sėdėjo krėsle
metų metus
toks
užšalęs
ir prieit nedrąsu buvo
ir židinį užsikurti

motina bergždžiai
kojines jam mezgė
kvietė į lovą
ir trynėsi strėnomis
į kelius

ir senelis
(lyg ir miręs)
bergždžiai
palėpėje stūgavo

aš
augau šaltas
kaip tėvas
spiegdavo mergos
kai šaltai
čiupinėdavau joms
krūtines

tėvą gerbiau
nes taip motina mokė

ką manė tėvas
tuo klausimu
nežinau

kartą sukvietė mus visus
motiną
mane
ir senelį
atsiduso giliai
atsiprašė
atidavė santaupas
ir pasimirė

kai pasimirė
gruodas buvo įšalęs
duobkasys
dvi dienas kapojo
ir kasė jam duobę
taip šaltai ir palaidojom
tik šiek tiek
snyguriavo
motinos ašaros
tik šiek tiek nušalau
kojų pirštus