Basomis ant kilimo prašau, nekalbėk,
nes atėjo mintis į kaulinę dėžutę
lyg betono narvelin kamanė
kojelėm žiedadulkių;
nekalbėk, nes įslinks abejonė chromuota
ir mirksės kaip lemputė mirties šviesoforais
apledėjusioj sankryžoj;
nekalbėkime - stabdymo kelio juoduoja pradžia –
pabaiga raudonuoja.
Nekalbėkim. Tyla išaugina šakas
ir laukiamą vaisių – tamsiai mėlyną žodį;
juk žinai, kaip seniai
basas žodis ant vaiko žolės
gaudė pirmą geltoną drugelį…
Nekalbėk…
Rodos tuoj prisiminsiu
ką reiškia
ant kilimo kamanės dūzgimas –
toks basas.
2005-09-27