Dobilas nori užaugti

Dobilas gimė žmogum.
O tik gimęs žmogus nori užaugti.
---------

Dobilai, - pašaukė Dobilą motina, bet Dobilas nepaaugo nė centimetro.
Dobilai, - pašaukė Dobilą tėvas, bet Dobilas nepaaugo nė.
Užaugsi ir žmogum tapsi tik armijoj, - pasakė fizrukas, darbukas ir nebukas istorikas.

Ir, iškart po mokyklos baigimo, Dobilą pašaukė į armiją. Įteikė kvietimą.
Dobilas kvietimą apuostė. Kvietimas kvepėjo. Tik Dobilas nežinojo kuo.

Kuo? - prikišo motinai prie nosies.
Kuo? - prikišo tėvui.
Tėvams buvo ko prikišti, nes Dobilu jie visiškai nesirūpino.
Eik pas draugus, – neuostę tepasakė.

Kvietimą Dobilas parodė draugui Ramunėliui.
Su u trumpa Ramunėlis buvo vienintelis Dobilo draugas.  Nes visi kiti iš jo aplinkos - ilgšiai, beveik suaugę. Dobilas jais nepasitikėjo.

Kvepia- pasakė Ramunėlis.
Kuo? - paklausė Dobilas.
Tik debilai, Dobilai, į armiją eina. Armijoje tave už du basins, už tris užtrins, už keturis nuketvirčiuos -skaičiavo Ramunėlis.
Kuo? - klausė vėl Dobilas.
Klausyk tu, - Ramunėlis įsikibo į Dobilo švarko atlapus, -
nekaltas tu ar ką, bent kartą bobą na..... nu ... ar ne?

Dobilas paraudo.
Suglamžė kvietimą. Nueidamas numetė .

Ei, tu pametei? - strazdanota Palergonija  iš mokyklos choro
pakėlusi nuo žemės kvietimą.

Aš, - tarė Dobilas. Priėjo ir suprato.
Kvietimas kvepėjo Palergonija.
Palergonija kvepėjo kvietimu.
Suprato, kad centimetru paaugo ir kad dar ...

Dobilas ir Palergonija.
Palergonija ir Dobilas.
Dar augs ir vienas kitą šauks:
Palergonija, nagais draskydama Dobilui nugarą,
Dobilas liedamas į Palergoniją vis naują ir naują sėklą.

--------
O armija, kaip bus su armija? - paklausė Ramunėlis.
Į armiją suaugusių žmonių neima- atsakė Dobilas.