Šiąnakt
Pas mane atėjo Dievas -
Pagėręs, lūpa perskelta,
Griuvo lovon
Su visais savo batais molėtais,
Užsirūkė.
Sakė jo ieško,
Milijoninės minios vejasi;
Dangaus eteris knibžda maldom,
O jis nebespėja savo vaikams atsakyti.
Per daug jų, dar sakė,
Net vardus painioti ėmė,
Kiniečių ypač.
Jau dešimt metų bando vis
Išeiti į pensiją,
Bet tai cunamis nutinka,
Tai paukščių gripas koks,
Tad ir sėdi toliau
Dangaus kanceliarijoj:
- Mergaite, - sako, - tu manim
Niekada netikėk.
Šįryt
Pas mane atėjo minios -
Grūdasi prie lovos,
Renka molį nuo grindų,
Mušasi piligrimai dėl
Paklodžių,
O Popiežius laužo galvą,
Ką daryti su vakar nakties nuorūka:
NeduokDie, pasklis kalbos,
Jog Viešpats rūko "Saint George".
"Dangaus eteris knibžda maldom,
O jis nebespėja savo vaikams atsakyti.
Per daug jų, dar sakė,
Net vardus painioti ėmė,
Kiniečių ypač.
Jau dešimt metų bando vis
Išeiti į pensiją,
Bet tai cunamis nutinka,
Tai paukščių gripas koks," - va čia, va čia tai... neturiu žodžių.
nieko, idėja man patiko... antras posmas kažkaip persikrovė...ir truputį kliedesiškai susiskaitė... kažkaip, nežinau... Ir nėra tokių "kiniečių", yra "kinai" :) (profesinė liga)