Katine,
dabar žaisime meilę.
Štai, paimk mano delną.
Švelniai paimk, štai šitaip,
prie skruosto priglausk
ir sakyk,
sakyk –
kokia tu man graži,
pati gražiausia,
sakyk –
ar liksi šiąnakt? Noriu
tavęs be proto, ak! –
(štai šitaip atsidusk
ir pakartok)
iš proto kraustausi,
tu man skirta,
žinai,
aš gimęs tam,
kad būčiau su tavim. –
Dabar truputį pasilenk –
aš lūpomis paliesiu tavo kaktą,
pažvelgsiu tris sekundes į akis
ir apsisukusi
nulipsiu laiptais.
O tu stovėk –
turi žvilgsniu lydėt mane nueinančią
ir laukt,
kol (netikėtai) atsigręžus
pasiųsiu oro bučinį.
Jis tavo, gaudyk!
- - - - - - - - - - - -
Žaidžiam?