lopšinė porceliano lėlei

svaidosi vakarai netikėjimu
sena taburetė prie lango
o tada
voro tinklais pagauta nuotaika
kakava
porceliano romantika
tikėjau vyšnių saldainiais
verksmu dėl
susprogusio knysliuko balionėlio

naivuolė
tarsteli
ir išpūsti dūmai
kadaise graužė akis
sakau
graužia
neduok dieve pagalvosi kad verkiu

netikri tavo tikėjimai
pristumi taburetę prie lango
žaidžiu su pelenine
o žinai vieną tokį vakarą
tu mane išgirsi
sugrįžusią į voro tinklus
o dabar
klausyk
svaidosi vakarai netikėjimu