Karalius Ubas

Trečia diena kaip ūbauja
pušų kamienų sekoje į begalybę.
Pasidomėti teko. – Ubas!
Didžiulei nuostabai, ne mažesniam apsidžiaugimui, karalium tapo neseniai.
Į dukteris iš karto nusispjovė.

Prieš virsmą šį miške medieną ruošė.
Galvotas, savo darbui ištverme apdovanotas,
kubų po dvidešimt kasdien išpjovęs,
su „Audi“ nuosava ištempdavo palaukėn.
Šiek tiek pakalnėn, aišku.
Ir priemonės brangios, nors niekas patikėti negalėjo, neaplankstė.
Tik farą įdaužė truputį.

Kiekybės nuoseklus auginimas minėtoje palaukėj
nestabdomai į virsmą nenuspėjamą artėjo.
Ir dėsnis nenumaldomai įvyko: nauja kokybė!
Kurios, net ir norėdami, artėjimo į begalybę
languotais tėvo marškiniais nesustabdysim.




Už Ubišką idėją dėkoju Aurelianui Cibai.