Drugelio sparne

Mano ašarų šerkšną
Sulesė užpernai
Sniegenos
Praeities trupiniais
Aplipusiais snapais...
Voratinkliais nusidriekė
Apyaklės
Aistros ir viltys,
Nė smėlio dulkelės
Nevertos šiandien...
Iš drumzlino sniego
Tu išlupai
Mano apmirusią širdį-
Į sparną drugelio
Šilkinį
Ją įsupai...
Tada Meilės Angelas
Mano pagalvę iškojo
Pavasario nuojautos
Žiedlapiais...
Tas kvapas!...
Sekmadienio popietės,
Kai pogulio ėjo
Vasarėjanti saulė...
                Aidas
Neišdrįstamų
Pasakyti žodžių
Raibuliavo upėse
Mūsų minčių...
Ir... užteko
Tų nuotrupų žodžių-
To vienintelio žingsnio...
-Viskas ištirpo
Visatos Vaivorykštėj!
- Ir mes abu tapom
Jos dalimi...
Ir... lig šiol...
                Tavo paukščiai
                Užmiega
Medžiuose
Sodo
                Mano širdies...
Nes čia...
Ir tyla
Meilę byloja...
Jie girdi...
Kaip skleidžias
Kadaise šalnų pakąsti
Pumpurai...
O mano drugeliai
Nekantraudami tūpia
Tau ant delnų
(Nes čia jiems jauku)
                Savo sparnuos
                Nešdami
Saulės spinduliais išsiuvinėtą
Mūsų Meilę...