Platūs arimai, vienišas medis,
švedkapių liekanos. Sėdi žmogus.
Paukštis praskrido, švedas pravirko –
tėviške, tėviške, kaip tu toli.
Perplauktum jūrą, kalną apeitum –
platūs arimai. Ir aparti
gulim nurimę, bet nesupratę.
Priglaudžia viską svetimo žemės
klodas po klodo – ir amžinai.
--- Mažas vaikelis pina vainiką.
Tėviške, tėviške – jau mirtinai.