***
Vaikai saliutuoja traukiniams,
kad keleiviai neišprotėtų
nuo vienatvės.
O gal kaip tik –
kad išprotėtų - - -
- - - gyvatės!
Alpinistai
Tie miesteliai pamišę kalnais –
randa skardį – iš karto ir karias,
tik susuka skrandį ir ką? –
į pečius galvą trauki – pakaušiu,
ginkdie, neužkliūtum.
Mašinistas-fakyras į tunelį
sąstatą taikliai įmūrija,
o miesteliai – ahoy! – nuo viršukalnės
ir ištykšta Viduržemio jūroje.
Va taip gaudyti krabus
Krabus reikia gaudyti po saulėlydžio:
ardyti vandenyno dugną,
akylai akis vartyti,
sulėtintai judėti tarsi mimui,
lyg piligrimui pamaldžiai tikėti
dievais su žnyplėmis, šiukštu
tik neužkliūt skenduolių – miego gijos
ir jūržolės jų kaulus netvirtai
apvijusios, tada...
... tada nei pranašas per vãndens
nešinas krabu negriukas,
o gal tik šmėkla, šviečia dantimis:
Fotografuok.
– Va taip.
Gare du Nord
Šitoje stotyje stoja laikas,
be tvarkaraščių merdėja švieslentė,
šičia baigiasi bėgiai ir čia
finišuoja pabėgėlių vėlės.
– Excusez-moi, buteliuką vandens.
Pardavėja vapena kažką
juodaodžių kalba be subtitrų.
Akys plaukia – atrodo, ji laukia - - -
Godo. Laukiu ir aš:
– Mineralinio!
– Litrą!
***
Vaikai saliutuoja traukiniams,
o šiems giliai nusispjauti,
ir per
teroristų
konduktorių
apsiaustį
mus! iš vagono!
katapultuoja!