ir slenka dangus apaugęs
žaliom žolėm apkaišytas
o geltonoj pienių pievoj
miega jo sūnus
aš užlipsiu kad geriau matyčiau
ant pačios debesų viršūnės
jei nenorit netikėkit
o po apačia dangus
ir prisiminiau kaip žemėje buvau
suradau geltonų pienių pievą
nors ten buvo tik mėlynas dangus
įbridau ir vos nepaskendau
ir pieva tik man šlamėjo
o geltonos pienės lenkė galvas
žiūrėjau į dangų į kitą
ir nesupratau
juk aš jo taip norėjau
ieškojau ir rast negalėjau
mano dangus buvo jaunas
bet aš jį apauginsiu
apkaišysiu jį kojom basom
saugosiu širdį turėsiu
paguldysiu į pienių pievą
prie dangaus sūnaus
ir slenka dangus apaugęs
žaliom žolėm apkaišytas
o geltonoj pienių pievoj
dangus jau turi du sūnus