Ikonos eižėja. Senutės
pamiršo maldą. Vakarai
kaskart skaudžiau mus apkabina.
Ateina pasakų sekėjas
ir tyli. Žiūri miško akys –
žmogau, žmogau, ką nors sakyk.
Ikonos skyla, Dievas verkia,
vaikai atostogų sugrįžta
iš tolimų, tik jų kraštų…
…Ikonos blunka, slenkstis dyla.
Žmogau, žmogau, ką nors daryk!
…Ateina pasakų sekėjas
ir vakaras vėl apkabina
mus dar skaudžiau, nei visada.