Vonios monologai. Drąsinimasis

Burtų man reikia,
Užsikalbėti.
Kad į voriuką pavirsčiau,
Skuodžiantį vonios nuzulintu paviršium.
Suminkštėjusios smegenėlės,
Jos turbūt pakišo mintį -
Kad GALIU.
Kad GALBŪT GALĖČIAU.

Žvelgiu iš aukštai,
Visai neriebų vonios gyvatuką
Apraizgius
Savo neįgudusiais
Visai neraganiškais pirštais -
Šiluma kaulų nelaužo.

        *  *  *

Vis nėr -
Neįvyksta
Tas magiškas atsiskyrimas.
Nerti raibuliuojančion emalėn,
Pradangint visas savo aurasegokarmas.
Tik plonučiukė bambagyslė
Kad liktų prisirišusi prie gyvatuko -
Gyvenimo.
Bet (visai nenorom)
Laukime įstrigau, kybojime
Tarp gyvatukiškos šilumos, tingulį varančios.
Ir šuolio.