I(10)

perspausdintas rytas
vis tiek nuvalkioja
kavos tirščiais
arbatos pakeliais
ir svieste keptomis
kiaušinienėmis
iš miego atsineštą
jausmą
susipykęs ir
pykinamas aš
laikraščiais kamšau
šiukšlių dėžę
slėpdamas žuvų
vidurius

žvejyba nepasisekė
liko tik viduriai
mojuojantys savo
glitumu
primenantys praeitį
dieve kaip ji dvokia
dieve kaip tu dvoki
atsiduodi
angelų sparnais
saugomom ir slapstomom
svajonėm

dangus negriūva
ir dievas regis nemirė
bet kažkas vis tiek
palieka dvokiantį
pėdsaką mano
ryte