alio

Niekada negalvojau, kad tą vakarą atsigerti alaus bus taip painu. Norėjau atsigaivinti vienoje mažo miestelio šventėje, tačiau pasijutau apgautas bent tris kartus.
Kioskelio pardavėja pažvelgė tarsi koridos bulius, kuriam mano naujasis švarkas priminė toreadorų plaikstomą skepetą.
Pasimečiau. Ištariau, noriu alaus. Šilto ar šalto?. O kiek kainuoja? Vienodai. Tada šalto. Prašyčiau tris, aš čia ne vienas (aš dažnai pagalvoju apie kitus).
Aparatas dūzgia. Alus teka, tačiau dar ne mano gomuriu. Pagaliau. Ilgai varvėjęs alus neprivarvėjo iki brūkšnelio plastikinio bokalo viršuje.
Sakau, ar alus baigiasi, ar sau tą gurkšnį pasiliksite. Vėl tas buliaus žvilgsnis. Pardavėja nuosekliai ir įtaigiai paaiškina - palauk, putos nusistovės ir bus lygiai iki brūkšnelio.
Žagt... Bulius, putos. Buliai apie putas išmano viską. O jeigu nenusistovės? Sakys, aha, jau nugėrei.
Tik prisėdęs po reklaminiu skėčiu, pastebėjau, kad manasis gėrimas supiltas į gerokai mažesnius plastikinius bokalus nei esu įpratęs. Einu aiškintis. Išgirstu - o mes kitokių bokalų neturime.
Sėdžiu, geriu. Prisimenu iš vidurinės Einšteino reliatyvumo teoriją. Taip, Einšteinas pardavėją ir mažesnius bokalus pateisintų. Sakytų, mažas miestelis - maži bokalai. Arba - pas mus iš didelių bokalų geria tik vietiniai.
Dar niekada, geriant alų, galvoje nekirbėjo tiek fizikos. Šilti kūnai plečiasi, šalti - traukiasi. Gal reikėjo pirkti šilto alaus - nebūtų nuoskaudų. Viskas - užpatentuosiu bokalo etaloną. Fui, niekada nemėgau fizikos.
Nesulaukiau, kol išnyks caksinčios putos ir mano gėrimas pasieks tą nelemtą brūkšnelį. Tiesą pasakius - dugnas priartėjo greičiau nei vakar ir užvakar.
Nuėjau pas bulių alaus. Tik dabar šilto, prašyčiau. Atspėjau - lygiai pusė litro, nes šiltas alus pardavinėjamas stikliniuose buteliuose. Turbūt stiklas traukiasi mažiau nei plastikas. Duokit šešis, aš čia ne vienas.
Aplinkui mūsų staliukus pradėjo sukti ratus du dėdės ir mažiausiai penki vaikai. Ir žiūri, stebi. Gal ir jiems mano švarkas nepatinka? Supratau, jie seka ne mane, o butelį. Kitaip tariant - man alus, o jiems - butelis.
Ištuštinau pirmąjį ir ištiesiau vienam godžiai spoksančiam septynmečiui. Tas dėkingas nukiūtino.
Atkemšu antrąjį. Pajuntu dar kažkieno akis. Prie manes artinasi bulius. Nieko gero. Pasirodo, man pardavė tik alų, o ne butelį. Taigi - būkite malonus, kai išgersite alų, tarą palikite ant stalelio.
Žvilgt į laikrodį - laikas bėgti. Čiupt už alaus ir einu. Bulius pavymui šaukia ir reikalauja palikti butelį. Tai kad alaus dar neišgėriau. šiltas alus į šaltą bokalą nieku gyvu nesutilps, todėl butelį grąžinsiu kitąkart, kai vėl užsuksiu šventę. Neišgėręs nesuprasi.