kaltas-kalba Vilnius

poeto aukso amžiaus
pabaiga
jam tik prasidėjus
primena puotavimą turint
penkis kepalėlius duonos
ir dvi žuvis
manos pavidalu
nukritusius
dykumoje

radęs pagriebi
susikemši į skrandį
ne-si-laužydamas
ne-si-dalindamas
ir bandai dauginti-s-

tuo tarpu
aplinkiniai kaltina
svetimo turto naikinimu
nepaliekant dvylikos
pintinių trupinių

o sakė
neteiskite
ir nebūsite
teisiami

bet maža kas
čia kalba
Vilnius

tesviedžia į mane
akmenį kuris
be nuodėmės
išlemeni virškindamas

palaidos prie Jordano
po akmenų krušos
iš Dangaus

poetas kaltas
be kaltės
virš ugnies
Pragaro kalvėje

nors maža kas
čia kaltas

kalba Vilnius