prie miesto vartų

apuostai
ir įkvepi mane

kaip didelį drugį
į pažadėtą neoninę šviesą
be vedlio daužausi
tarp vestuvių kortežų ir
laidotuvių procesijų
tarp daugiaaukščių ledkalnių
klaidžioju su turistų armijom
su grynakraujėm radvilaitėm
ieškau budinčių meilės ženklų 

bet vėjy plaikstosi tik
popieriniai burbulai: lenkiuosi
slampinėjančio savo šešėlio
paklydusio pusamžio laiko
dundantys vakaro būgnai
išsklaido ištirpusį kelią

tu iškvepi mane
aploji