Atsirėmęs prie namo sienos
bandžiau pasislėpti nuo saulės
o moteris gyvenanti dešimtame aukšte
tuo metu laistė gėles
jos lašai su žemėmis
įsimaišė į mano plaukus
ir kaip purvas
klampino tavo pirštus
kai glostei mane
lyg vikšrinis traktorius
nepravažiuojamais keliais
užsidėjau kepurę ir pasislėpiau
su visais arimais ir tavim
o vėl įžengęs į saulėtą gatvę
pagalvojau - kaip smagu neštis tave
savo galvoj